Inga bei kolonėlėm. Linksmai apsipirkę (t.y. kol vaikinai bėgiojo po parduotuvę, merginos linksmai paplepėjo) keliavom į sodą. Pirma turėjom bėdų įvažiuojant į kalniuką, nes buvo labai slidu. Aišku užtrukom ilgiau, nes Povilui kilo geniali mintis leisti Odetai sėsti už vairo. :D Kadangi norint bet ką padaryti, t.y. nuleisti rankinį stabdį, įmušti pirmąją pavarą reikia jėgos, tai nieko gero nesigavo (ot slabakė :D). Taigi, kai draugiškai vaikinai pastūmė vieni kitų mašinas, pagaliau atkeliavom į Povilo namelį. Kadangi buvo labai šalta, o šildytuvas tik 1, tai tūsą pradėjo šokdamos panos, o vaikinai p
radėjo nuo alaus. Šiek tiek apšilę pradėjom žaisti žaidimą Uno.
Šiek tiek pažaidus parašė Arūnas ir Elita, kad jie jau atvažiavo ir reikia juos pasitikti (mat jie iki šiol dar nebuvę Povilo sode). Julius ir Andrius didvyriškai pasiaukojo ir nuėjo pasitikti. Tačiau tik išėjus iš sodo namelio mūsų didvyrių laukė pirmoji kliūtis - užrakinti sodo vartai. Žinoma paprasti mirtingieji galbūt būtų suglumę ir grįžę paprašyti Povilo, kad jis atrakintų vartus, tačiau mūsų didvyriai kliūčių nepabūgo ir peršoko vartus. Keliaudami pasitikti svečių jie nusprendė, kad Arūnui ir Elitai taip pat teks lipti per tvorą. Deja ši mintis nelabai patiko Elitai... Teko rašyti Povilui, kad jis atrakintų vartus. Prie atrakintų vartų sutikę Povilą keliautojai sužinojo, kad vartai niekad ir nebuvo užrakinti, o tiesiog uždaryti... Tačiau mūsų didvyriai juk gali įveikti, bet kokias kliūtis, netgi tas, kurių nereikia įveikinėti. Tuo metu likę pobūvio dalyviai toliau žaidė Uno, prie jų grįžę prisijungė ir mūsų keliautojai. Pažaidus Uno, visi pasiskirstė kas sau: kas šoko (aplink laužą ar namely), kas gėrė ir pan.
radėjo nuo alaus. Šiek tiek apšilę pradėjom žaisti žaidimą Uno.Šiek tiek pažaidus parašė Arūnas ir Elita, kad jie jau atvažiavo ir reikia juos pasitikti (mat jie iki šiol dar nebuvę Povilo sode). Julius ir Andrius didvyriškai pasiaukojo ir nuėjo pasitikti. Tačiau tik išėjus iš sodo namelio mūsų didvyrių laukė pirmoji kliūtis - užrakinti sodo vartai. Žinoma paprasti mirtingieji galbūt būtų suglumę ir grįžę paprašyti Povilo, kad jis atrakintų vartus, tačiau mūsų didvyriai kliūčių nepabūgo ir peršoko vartus. Keliaudami pasitikti svečių jie nusprendė, kad Arūnui ir Elitai taip pat teks lipti per tvorą. Deja ši mintis nelabai patiko Elitai... Teko rašyti Povilui, kad jis atrakintų vartus. Prie atrakintų vartų sutikę Povilą keliautojai sužinojo, kad vartai niekad ir nebuvo užrakinti, o tiesiog uždaryti... Tačiau mūsų didvyriai juk gali įveikti, bet kokias kliūtis, netgi tas, kurių nereikia įveikinėti. Tuo metu likę pobūvio dalyviai toliau žaidė Uno, prie jų grįžę prisijungė ir mūsų keliautojai. Pažaidus Uno, visi pasiskirstė kas sau: kas šoko (aplink laužą ar namely), kas gėrė ir pan.
Tada atėjo laikas šašlykams. Visi labai jų laukė. Tiek laukė, kad net sudegino. Štai galite pasigrožėti koks skanumėlis gavosi. :D
Po šašlų visi linksminosi, ypač buvo populiarios skrybėlės ir kepurės. :D Gal reikės kada padaryti tūsą tema reperiai ir kaubojai? :P
Po šašlų visi linksminosi, ypač buvo populiarios skrybėlės ir kepurės. :D Gal reikės kada padaryti tūsą tema reperiai ir kaubojai? :P
Na, o vėliau, kai
kai kurie nuėjo miegot, prasidėjo bardų vakaras. :) Povilas grojo savo elektrine gitara, o kiti dainavo. Tik gaila, kad nelabai sutapo ką jis mokėjo grot, o kiti dainuot. Tai Marija ir Odeta sutarė, kad kitą kartą reikės arba Povilo paklaust ką jis moka grot, o mums susirasti lyrics'us, arba jam išmokti groti tai, ką mes mokam dainuoti. :DGaliausiai tūsas liko tarp 4ių: Arūno, Elitos, Juliaus ir Odetos. Sulošę kelias Uno partijas ir ištvermingiausieji nuėjo miegot. O miegot buvo ne taip jau ir šilta, nors šalčiu tesiskundė Odeta ir Elita. Taigi šįkart tūsas baigėsi be jokių tarkim visi nuėjo miegoti. :D
Iš esmės visas tūsas priminė 7-9 klasės ekskursijas kelioms dienoms, kai mokytojai taupumo sumetimais suranda pačius pigiausius namukus apylinkėje. Žinoma juose nebūna ne tik jokios šildymo sistemos, bet ir būna kažkokia specifinė šaldymo sistema, kai rodos namuke būna šalčiau nei lauke. O dar žinoma kaip tyčia būna pirmieji šalčiai prasidėję, ar paskutiniai dar nepraėję... Taigi apturėjom tokį nostalgišką tūsą.
